Apie kvėpavimą
Mūsų gyvenimas – nuolatinė energijos kaita. Organizmas sunaudoja energiją šilumai, jutimui, judėjimui, kovai su ligomis, naujų ląstelių gamybai ir kt. Taigi visam tam, ką vadiname paprastu žodžiu – gyvenimas.
Dauguma mūsų mano, kad pagrindinis energijos šaltinis žmogaus organizmui yra maisto produktai. Tačiau gamta sukūrė kitaip. Be maisto žmogus gali išgyventi kelias savaites, be vandens – kelias dienas, o štai be oro – tik kelias minutes.
Todėl tinkamas kvėpavimas yra geriausias kelias į sveikatą.
Kvėpavimo prasmė yra ta, kad žmogus gali pasiimti didžiules natūralias gyvybines energijos atsargas, kurios glūdi ore, ir kaupti jas
savyje. Kvėpavimo mankšta svarbi tuo, kad keisdami įprastinį kvėpavimo būdą kaupiame organizme anglies dioksidą (CO2), kuris būtinas visoms ląstelės medžiagų apykaitos reakcijoms. O deguonis mums yra būtinas oksidacijos reakcijoms. Kvėpuojant giliai, taisyklingai, šviežiu švariu oru dažnai jaučiamas galvos svaigimas, „sunki galva“, kartais skundžiamasi net skausmu. Tai yra todėl, kad organizme sumažėja CO2 koncentracija.
Jei kvėpuojama palengva, be to, kvapą sulaikome, tai kraujyje pasitaiso dujų apykaita ir kaupiasi būtinas ląstelių medžiagų apykaitai anglies dioksidas. Kaip tik čia ir slypi sveikatos ir geros savijautos paslaptis.
Tinkamas kvėpavimas padės atsikratyti antsvorio
Tiems, kurie turi antsvorį, tam tikras kvėpavimo būdas padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų nekeičiant maitinimosi tvarkos, prie kurios esame pripratę. Kvėpavimo ir mitybos procesai yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Daugelis be reikalo kankinasi įvairiomis lieknėjimo dietomis, o dar blogiau, jei cheminiais preparatais. Rezultatas gaunamas tik laikinas. Kai tik nustojame laikytis dietos arba vartoję vaistus, antsvoris ir vėl atsiranda. Kvėpuodamas žmogus aprūpina organizmą deguonimi. Kuo daugiau deguonies susilaiko mūsų organizmo ląstelėse, tuo mažiau energijos eikvojame visiems fiziologiniams procesams.
Ar atkreipėte dėmesį, kad įvairiomis aplinkybėmis mūsų kvėpavimas vis kitoks? Kai tik žmogus susinervina,- pradeda kvėpuoti giliai ir tankiai. O kada juokiasi, - tai orą iškvepia po nedaug ir tada jaučiasi geriau. Kai dainuojame, tai giliai įkvepiama ir orą iškvepiame pamažu. Ateina vidinė ramybė ir atsipalaidavimas.
Kvėpavimo mankšta kiekvieną žmogų padaro laisvą nuo pavojaus susirgti kokia nors kvėpavimo organų liga, padeda atsikratyti slogos ir peršalimo, pagerina mitybos ir nervų sistemų veiklą.
Atrodytų, kad nė vieno žmogaus nereikia mokyti, kaip kvėpuoti,- kiekvienas kvėpuoja nesąmoningai, natūraliai. Bet nuolatinio fizinio krūvio stoka, dažnas buvimas patalpoje, antsvoris ir stuburo iškrypimas „atpratino“ žmogų kvėpuoti taip, kaip buvo išmokiusi gamta. Papraščiau sakant, kvėpuojame kaip išeina, o ne kaip privalėtume. Tinkamai bekvėpuoja tik maži -3 – 5 metų amžiaus vaikai. Jų kvėpavimas yra kaip tik toks, kokį mums suteikė gamta. Toks kvėpavimas vadinamas pilnuoju. Nuo pažinties su tokiu kvėpavimu dera pradėti kvėpavimo mankštą.
Pilnas kvėpavimas
Lėtai įkvepiame pro nosį į apatinę plaučių dalį. Pilvas turi pūstis į priekį. Tada pripildome oru plaučių vidurinę dalį, stumdami
į priekį apatinius šonkaulius ir krūtinę. Paskui pripildome viršutinę plaučių dalį, keldami krūtinę su viršutiniais šonkauliais.
Pilnąjį kvėpavimą išmokus, galima imtis tam tikrų kvėpavimo ritmų, susijusių su daliniu kvėpavimo sulaikymu.
Sąmoningu kvėpavimo sulaikymu geriau paskirstoma organizme energija, pagerinamas vidaus sekrecijos liaukų darbas, sustiprinamas širdies ritmas, kraujas geriau prisotinamas deguonimi todėl pagreitėja oksidacijos procesai.Taigi kvėpavimo pratimų dėka jums ims mažėti ir jūsų kūno masė.