Atraskite sielos gelmėse prasmingą ir džiaugsmingą gyvenimą
Kuo yra ypatinga Šivananda joga?
Šivananda jogos rūšis ypatinga visų pirma tuo, kad jos užsiėmimą sudaro stabilios dvylika asanų, arba kūno pozicijų, kurios surikiuotos tam tikra racionalia seka. Vyksta tolygus viso kūno raumenų išmankštinimas. Būtent ši seka nesikeičia nuo pradžios, daugiau nei penkiasdešimt metų. Ši jogos rūšis yra faktiškai nukreipta į proto nuraminimą, nes mes gyvenime susiduriame su daugybe stresinių situacijų ir žmogus daugiausia yra orientuotas į išorę, jis rūpinasi viskuo kas vyksta aplink jį ir bando daryti tvarką apleisdamas žvilgsnį į vidų. O jeigu mes sutvarkome savo vidų, tai susitvarko ir mūsų santykis su aplinka. Pats užsiėmimas yra nereikalaujantis didelių pastangų, nereikalauja kokio nors fizinio žmogaus pasiruošimo.
Kaip atsirado joga?
Joga yra viena iš seniausių dvasinio tobulėjimo sistemų. Jos išmintimi žmonės naudojasi jau keletą tūkstančių metų. Pasakyti tiksliai kur ir kada ji atsirado yra sudėtinga. Sakoma, kad joga yra sena kaip civilizacija, tačiau tam įrodymų kol kas nėra. Archeologai yra radę maždaug prieš 3000 metų prieš Kristų egzistavusias plokšteles su jogos pozomis, tačiau manoma, kad joga egzistavo dar ankščiau. Vedose randama seniausių jogos mokymų, kuriose buvo mokoma gyventi dieviškoje harmonijoje. Upanišadų (šventieji raštai aptariantys meditaciją ir filosofiją) sukūrimas atvėrė naujos, klasikinės jogos eros pradžią. Maždaug antrame amžiuje parašomas „Joga Sutra“ kūrinys, kuriuo bandoma tiksliau aprašyti ir standartizuoti klasikinę jogą. Kaip bebūtų keista, tačiau autorius tikėjo, kad kiekvieno individo viduje yra siela, kuri turi būti atskirta nuo kūno, kad išsivalytų. Tai didelis kontrastas palyginus su prieš tai egzistavusiomis jogos rūšimis, kurios skelbė kūno ir sielos vienybę.
Kuo yra ypatinga Šivananda joga?
Šivananda jogos rūšis ypatinga visų pirma tuo, kad jos užsiėmimą sudaro stabilios dvylika asanų, arba kūno pozicijų, kurios surikiuotos tam tikra racionalia seka. Vyksta tolygus viso kūno raumenų išmankštinimas. Būtent ši seka nesikeičia nuo pradžios, daugiau nei penkiasdešimt metų. Ši jogos rūšis yra faktiškai nukreipta į proto nuraminimą, nes mes gyvenime susiduriame su daugybe stresinių situacijų ir žmogus daugiausia yra orientuotas į išorę, jis rūpinasi viskuo kas vyksta aplink jį ir bando daryti tvarką apleisdamas žvilgsnį į vidų. O jeigu mes sutvarkome savo vidų, tai susitvarko ir mūsų santykis su aplinka. Pats užsiėmimas yra nereikalaujantis didelių pastangų, nereikalauja kokio nors fizinio žmogaus pasiruošimo.
Kaip atsirado joga?
Joga yra viena iš seniausių dvasinio tobulėjimo sistemų. Jos išmintimi žmonės naudojasi jau keletą tūkstančių metų. Pasakyti tiksliai kur ir kada ji atsirado yra sudėtinga. Sakoma, kad joga yra sena kaip civilizacija, tačiau tam įrodymų kol kas nėra. Archeologai yra radę maždaug prieš 3000 metų prieš Kristų egzistavusias plokšteles su jogos pozomis, tačiau manoma, kad joga egzistavo dar ankščiau. Vedose randama seniausių jogos mokymų, kuriose buvo mokoma gyventi dieviškoje harmonijoje. Upanišadų (šventieji raštai aptariantys meditaciją ir filosofiją) sukūrimas atvėrė naujos, klasikinės jogos eros pradžią. Maždaug antrame amžiuje parašomas „Joga Sutra“ kūrinys, kuriuo bandoma tiksliau aprašyti ir standartizuoti klasikinę jogą. Kaip bebūtų keista, tačiau autorius tikėjo, kad kiekvieno individo viduje yra siela, kuri turi būti atskirta nuo kūno, kad išsivalytų. Tai didelis kontrastas palyginus su prieš tai egzistavusiomis jogos rūšimis, kurios skelbė kūno ir sielos vienybę.
Kaip veikia joga?
Tai savęs pažinimo būdas, kuris prasideda kūno tobulinimu, o baigiasi dvasios tobulinimu. Kai įsitraukiate į jogą, ji ima reikšti daug daugiau, negu tai, ką darote ant kilimėlio, - ji skverbiasi į jūsų mąstymo būdą ir daro įtaką bendravimui su kitais.
Jogos veikimas bei jos daromi teigiami pokyčiai vyksta iškarto keliuose lygmenyse:
Tai savęs pažinimo būdas, kuris prasideda kūno tobulinimu, o baigiasi dvasios tobulinimu. Kai įsitraukiate į jogą, ji ima reikšti daug daugiau, negu tai, ką darote ant kilimėlio, - ji skverbiasi į jūsų mąstymo būdą ir daro įtaką bendravimui su kitais.
Jogos veikimas bei jos daromi teigiami pokyčiai vyksta iškarto keliuose lygmenyse:
- Fiziniame. Jau ir mokslas patvirtina jogos pozų terapinį-gydomąjį poveikį žmogui. Rezultatai paprastai būna akivaizdūs, ir žmonės džiaugiasi pagerėjusia sveikata, sustiprėjusia širdimi, normalizuota kraujotaka, spaudimu, išsiplėtusiu plaučių tūriu, lanksčiu ir stipriu kūnu, žvalumu ir energija. Praktikuojant pozas ir taikant teisingą kvėpavimą kūnas valomas nuo toksinų, atpalaiduojamos nervinės galūnės, vystoma koncentracija, ilgaamžiškumas, sureguliuojamas optimalus kūno svoris.
- Mentaliniame. Pozos yra proto suvaldymo jogos – Aštanga jogos integrali dalis, kurios tikslas yra nuraminti proto trikdžius, emocinį nestabilumą, išvalyti fizinį kūną nuo toksinų ir paruošti jį kaip laidininką intensyviems gyvybinės energijos srautams priimti. Jogos praktika nuramina, stabilizuoja, sutelkia protą, vysto dėmesingumą ir stiprina gebėjimą koncentruotis tam tikra kryptimi ilgesį laiką. O tai reiškia, kad žmogus išlieka darbingas, nenukenčia darbo produktyvumas. Dėl šios priežasties darbdaviai Vakarų Europoje užsako privačias jogos pamokas darbuotojams, remia jogos abonementais.
- Emociniame. Joga išvysto galimybę pažinti savo kūną, žinoti kaip jis veikia, nuo ko priklauso viena, ar kita organizmo funkcija, kas įtakoja emocinį ir proto stabilumą, ir, tam tikroje situacijoje pasirinkus tinkamą metodą sugrąžinti savo kūną, emocinės ir mentalinės būklės pusiausvyrą, atstatyti gerą savijautą. Vadinasi joga suteikia įrankius ir galią pačiam žmogui pažinti save ir kontroliuoti savijautą, netampant inertiška situacijos auka. Nuolatinė jogos praktika ilgainiui suteikia tvirtą emocinį balansą ir išsivysto „imunitetas“ spontaniškoms, nekontroliuojamoms reakcijoms gyvenimiškose situacijose.
- Dvasiniame. Praktikuojant jogą palaipsniui įgyjamas gilesnis savęs pažinimas ne tik kaip fizinės būtybės, bet ir kaip dvasinės esybės, egzistuojančios už kūno, ar net laiko ribų. Gera naujiena ta, kad nežiūrint kai kurių skirtumų tarp mūsų šalyje tradicinių Krikščioniškų religinių nuostatų ir jogos požiūrio (pvz. tokio kaip reinkarnacija, nedualistinis požiūris – mes Kūrėjo dalis, bet ne atskiri nuo jo individai), šios dvi sistemos puikiai „sugyvena“ kartu. Praktikuojant jogą visai nebūtina keisti savo religinių nuostatų.
Kas tai yra?
Joga – tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Joga sanskrito kalboje reiškia „ryšį, susijungimą“. Apibrėžimų ir apibūdinimų yra daug, tačiau joga yra viena. Ir nors yra skirtingų jogos formų, kurios turi savus metodus, tačiau visų jų tikslas vienas – savirealizacija ir tobulėjimas.
Joga veikia pagal 5 pagrindinius principus:
1. Tinkami pratimai (Asanos) tarsi sutepa sąnarius, raumenis, raiščius, sausgysles, pagerina kraujo apytaką ir lankstumą. Jogos asana ( arba poza) išlaikoma tam tikrą laiką ( asana reiškia „stabili poza“). Lėtai ir sąmoningai atliekamos asanos ne tik naudingos fiziškai, bet ir pratina protą susitelkti ir medituoti. Didžiausia dėmesį jogos pratimai skiria stuburui. Nes būtent stuburas yra mūsų nervų sistemos centras. Atliekant įvairius judesius masažuojami ir stimuliuojami vidaus organai, endokrininė sistema (liaukos ir hormonai). Dėl to jie ima geriau funkcionuoti. Pagaliau jogos pozos, laikomos giliai kvėpuojant, atsipalaidavus ir susikaupus, padeda ugdyti proto kontrolę.
2. Taisyklingas kvėpavimas (Pranayama) moko kaip maksimaliai išnaudoti visą plaučių tūrį ir kontroliuoti kvėpavimą. Tai didina mūsų gyvybingumą ir proto aiškumą. Teisingu diafragminiu kvėpavimu galima įveikti įtampą ir net depresiją.
3. Teisingas atsipalaidavimas (Savasana) tai Gamtos būdas pakrauti kūną. Kai kūnas ir protas nuolat persidirba, sumažėja jų efektyvumas. Norint sutvarkyti ir subalansuoti kūno ir proto darbą , svarbu išmokti taupyti kūno gaminamą energiją, - tai viena svarbiausių priežasčių išmokti atsipalaiduoti. Visiško atsipalaidavimo metu, energija arba prana yra beveik nenaudojama. Išskyrus tą truputį, kuris yra reikalingas gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti, visa energija yra kaupiama ir išsaugoma. Norint tobulai atsipalaiduoti, reikia pereiti tris atsipalaidavimo lygius: fizinį, mentalinį ir dvasinį. Nepasiekus vieno iš šių lygių, nepavyks viškai atsipalaiduoti.
4. Tinkama mityba (Vegetarinė) suteikia kūnui kuro. Maistas, kurį valgome, veikia ne tik mūsų kūną, bet ir protą. Švieži neperdirbti produktai (pageidautina- natūralūs, neužteršti chemikalais ir pesticidais) geriausiai patenkina organizmo poreikius. Maistą perdirbant, rafinuojant ir per ilgai termiškai apdorojant produktai netenka daugelio maistinių savybių. Remdamasis žiniomis ir patirtimi, jogas sprendžia, kokio maisto ir kokį mažiausią kiekį reikia suvartoti, siekiant didžiausios naudos kūnui ir protui, bei mažiausiai kenkiant gamta. Tas, kuris rimtai praktikuoja jogą, privalo vengti mėsos, žuvies, kiaušinių, svogūno, česnako, kavos, arbatos (išskyrus žolelių), alkoholio ir kt. stimuliatorių. Jogiška mityba gerina sveikatą ir savijautą, padeda išlaikyti proto ramybę ir gyvybinę energiją. Pasninkavimas taip pat yra jogų mitybos režimo dalis. Pasninkavimas ir poilsis yra universalus gamtos vaistas nuo visų ligų, pradedant karščiavimu ir baigiant kaulų lūžiais. Kartu su malda pasninkavimą rekomenduoja ir visos pasaulio religijos kaip apsivalymą, savidrausmės ir savikontrolės ugdymo priemonę.
5. Pozityvus mąstymas ir meditacija (Vedanta ir Dhyana) yra reikalinga, nes tik taip galėsime džiaugtis gera sveikata ir vidine ramybe. Teigiamas požiūris į gyvenimą gali būti išvystytas studijuojant ir praktiškai pritaikant savo kasdienybėje Vedantos filosofiją. Reguliariai medituodami, mes galime pažaboti protą ir vadyti savo mintis.
Joga – tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Joga sanskrito kalboje reiškia „ryšį, susijungimą“. Apibrėžimų ir apibūdinimų yra daug, tačiau joga yra viena. Ir nors yra skirtingų jogos formų, kurios turi savus metodus, tačiau visų jų tikslas vienas – savirealizacija ir tobulėjimas.
Joga veikia pagal 5 pagrindinius principus:
1. Tinkami pratimai (Asanos) tarsi sutepa sąnarius, raumenis, raiščius, sausgysles, pagerina kraujo apytaką ir lankstumą. Jogos asana ( arba poza) išlaikoma tam tikrą laiką ( asana reiškia „stabili poza“). Lėtai ir sąmoningai atliekamos asanos ne tik naudingos fiziškai, bet ir pratina protą susitelkti ir medituoti. Didžiausia dėmesį jogos pratimai skiria stuburui. Nes būtent stuburas yra mūsų nervų sistemos centras. Atliekant įvairius judesius masažuojami ir stimuliuojami vidaus organai, endokrininė sistema (liaukos ir hormonai). Dėl to jie ima geriau funkcionuoti. Pagaliau jogos pozos, laikomos giliai kvėpuojant, atsipalaidavus ir susikaupus, padeda ugdyti proto kontrolę.
2. Taisyklingas kvėpavimas (Pranayama) moko kaip maksimaliai išnaudoti visą plaučių tūrį ir kontroliuoti kvėpavimą. Tai didina mūsų gyvybingumą ir proto aiškumą. Teisingu diafragminiu kvėpavimu galima įveikti įtampą ir net depresiją.
3. Teisingas atsipalaidavimas (Savasana) tai Gamtos būdas pakrauti kūną. Kai kūnas ir protas nuolat persidirba, sumažėja jų efektyvumas. Norint sutvarkyti ir subalansuoti kūno ir proto darbą , svarbu išmokti taupyti kūno gaminamą energiją, - tai viena svarbiausių priežasčių išmokti atsipalaiduoti. Visiško atsipalaidavimo metu, energija arba prana yra beveik nenaudojama. Išskyrus tą truputį, kuris yra reikalingas gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti, visa energija yra kaupiama ir išsaugoma. Norint tobulai atsipalaiduoti, reikia pereiti tris atsipalaidavimo lygius: fizinį, mentalinį ir dvasinį. Nepasiekus vieno iš šių lygių, nepavyks viškai atsipalaiduoti.
4. Tinkama mityba (Vegetarinė) suteikia kūnui kuro. Maistas, kurį valgome, veikia ne tik mūsų kūną, bet ir protą. Švieži neperdirbti produktai (pageidautina- natūralūs, neužteršti chemikalais ir pesticidais) geriausiai patenkina organizmo poreikius. Maistą perdirbant, rafinuojant ir per ilgai termiškai apdorojant produktai netenka daugelio maistinių savybių. Remdamasis žiniomis ir patirtimi, jogas sprendžia, kokio maisto ir kokį mažiausią kiekį reikia suvartoti, siekiant didžiausios naudos kūnui ir protui, bei mažiausiai kenkiant gamta. Tas, kuris rimtai praktikuoja jogą, privalo vengti mėsos, žuvies, kiaušinių, svogūno, česnako, kavos, arbatos (išskyrus žolelių), alkoholio ir kt. stimuliatorių. Jogiška mityba gerina sveikatą ir savijautą, padeda išlaikyti proto ramybę ir gyvybinę energiją. Pasninkavimas taip pat yra jogų mitybos režimo dalis. Pasninkavimas ir poilsis yra universalus gamtos vaistas nuo visų ligų, pradedant karščiavimu ir baigiant kaulų lūžiais. Kartu su malda pasninkavimą rekomenduoja ir visos pasaulio religijos kaip apsivalymą, savidrausmės ir savikontrolės ugdymo priemonę.
5. Pozityvus mąstymas ir meditacija (Vedanta ir Dhyana) yra reikalinga, nes tik taip galėsime džiaugtis gera sveikata ir vidine ramybe. Teigiamas požiūris į gyvenimą gali būti išvystytas studijuojant ir praktiškai pritaikant savo kasdienybėje Vedantos filosofiją. Reguliariai medituodami, mes galime pažaboti protą ir vadyti savo mintis.
Kam tinka joga?
Joga tinka visiems. Jei esate profesionalų rankose joga niekada nepakenks. Joga tinkama tiek lankstesniam jaunimui, tiek ir vidutinio, bei senjorų amžiaus žmonėms. Antsvoris taip pat ne problema. Joga gali užsiimti tiek liekni, tiek apkūnūs žmonės.
Tai kas svarbiausia: „Netikėkite tuo ką sakau vien todėl, kad aš taip sakau, patikrinkite patys...“ Buda Šakjamunis.
Treniruočių studijoje praktikuojama - Šivananda joga, treniruotės trukmė – 1,5 val.
Joga tinka visiems. Jei esate profesionalų rankose joga niekada nepakenks. Joga tinkama tiek lankstesniam jaunimui, tiek ir vidutinio, bei senjorų amžiaus žmonėms. Antsvoris taip pat ne problema. Joga gali užsiimti tiek liekni, tiek apkūnūs žmonės.
Tai kas svarbiausia: „Netikėkite tuo ką sakau vien todėl, kad aš taip sakau, patikrinkite patys...“ Buda Šakjamunis.
Treniruočių studijoje praktikuojama - Šivananda joga, treniruotės trukmė – 1,5 val.
